Istorija ir pagrindiniai pasiekimai

2013 m. Lietuvos vaikų fondui – dvidešimt penkeri.  Žmogaus gyvenime – tai branda: ėjimas pirmyn, ginčas su mokančiais, suvokimo erdvės kitimas ir begalinis noras kuo greičiau viską patirti, pranokti ir skubėti, pranešti pasauliui: Aš esu!  Ketvirtis amžiaus Lietuvos vaikų fondo veikloje – tai patirtis, kalnai darbų, pažinti ir sušildyti žmonės, priglausti nelaimingi vaikai, sotesni pietūs, žaislas, dovanotų sėklų saulės spalva pražydusi gėlelė, apraminta liga, išmokytas parašyti supratimo laiškas…  Metai bėga, o jų vertė –  nuveikti darbai.

Svarbiausia buvo pradžia. Pirmieji ir visi sekantieji metai ženklinti vaikų, šeimų, šeimynų ir visuomenės pertvarkos, naujos bendravimo ir rėmimo sampratos atsiradimu. Pertvarkų ir politikos sukūryje labiausiai pažeidžiami vaikai: tėvai dirba, politikuoja ar viską ignoruodami – stikleliu protestuoja, o jie nori valgyti, turėti namus, būti mylimi, mokytis ir svajoti. Deja, ne visais jais pasirūpina tėvai. Lietuvos vaikų fondas nedejavo, o ieškojo kelių ir būdų padėti vaikams, šeimoms.

1988 m. LVF inicijavo, metodiškai ir materialiai rėmė alternatyvios vaikų globos formos institucinei globai atsiradimą Lietuvoje ir kartu su 12 tuometinių rajonų (dabar savivaldybių) administracijų įkūrė 14 šeimyninių vaikų globos namų (šeimynų). Tuo pačiu LVF inicijavo ir bendradarbiaudamas su įvairiomis ministerijomis rengė teisės aktus, reglamentuojančius šeimynų veiklą bei materialinį aprūpinimą, organizavo šeimynų, tėvų parengimą tapti globėjais ir juos konsultuodavo.

LVF palaikant aktyvių žmonių iniciatyvas, susikūrė įvairios bendrijos: Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”, gausių šeimų bendrija “Vilniaus šeimyna”. LVF darbuotojai ir vėliau nuolat konsultuodavo besisteigiančių organizacijų steigėjus: tiek šeimyninių vaikų globos namų, tiek labdaros ir paramos fondų.

1990 m. Lietuvos vaikų fondas LR Kultūros ir švietimo ministerijai rašė: „Didelis skaudulys – tėvų palikti beglobiai vaikai… Kūdikių namuose – 600 pamestinukų, internatuose – 5000 našlaičių. Lietuvos vaikų fondo rūpesčiu pradėtos kurti šeimynos, kurios, augindamos savo vaikus, priglaudė dar po 5-6 našlaičius. Jose augo 89 vaikai. Lietuvoje žinomi aktorės Stanislavos Jakševičiūtės –  Venclauskienės ir jos vyro Kazimiero Venclausko vardai ir jų nuopelnai. Jie per 50 bendro gyvenimo metų išauklėjo ir išleido į gyvenimą per 100 vaikų. Savus turėjo tik du. Kiti – našlaičiai, beglobiai, pamestinukai. Paskatinti šio Venclauskų šeimos žingsnio įsteigėme 22 Vilties stipendijas gabiems našlaičiams ir vaikams iš gausių šeimų. Šiais metais organizavome  Šeimynų tėvų – auklėtojų respublikinį pasitarimą. Reikėjo mokyti ir mokytis, nes ėjome nepramintu, bet širdies vedamu keliu.

1991 m. Lietuvos vaikų fondas organizavo pirmąjį Šeimynų ir šeimų, globojančių našlaičius, suvažiavimą Lietuvos akademiniame dramos teatre. Tai buvo didžiulė sielos šventė.

1992 m. LVF bendradarbiaujant su Krikščioniškuoju vaikų fondu (Ričmondas, JAV), pradėjo įgyvendinti vaikų paramos programas “Šeimos – Lietuvos vaikams”, “Šeimynos” ir “Viltis” (pastaruoju metu sėkmingai veikia programa “Šeimos – Lietuvos vaikams”  ir pradėta nauja programa “Kirtimų Romų Centras”).

1993 m. Lietuvos vaikų fondas kartu su Krikščioniškuoju vaikų fondu (Christian Children’s Fund, Inc.), Tarptautiniu Katalikų vaiko biuru (ICCB) ir Tarptautine socialinių darbuotojų federacija (IFSW) organizavo tarptautinį seminarą „Vaikų su negalia ateitis Baltijos šalyse“ (birželio 6-11 d.). Tuo tikslu atliktas išsamus trijų Baltijos šalių palyginamasis sociologinis tyrimas, apibendrinti turimi resursai ir į viską žvelgta tarpdisciplininiu metodu.  LVF  su tais pačiais partneriais  aktyviai dirbo organizuodamas vėlesnius tarptautinius seminarus: “Vaikai ir jaunimas konflikte su įstatymu” – 1994 m. Jūrmaloje (Latvija)  ir “Parama šeimai” (atsakymas vaikams ypatingai sunkiose aplinkybėse)  – 1995 m. Tartu (Estija).

1994 m. pradėta individualių vaikų rėmimo programa “Saulutė” kartu su Lietuvos našlaičių globos būreliu “Saulutė” prie Pasaulio lietuvių bendruomenės (Čikaga, JAV), kuriam vadovauja p.Indrė Tijūnėlienė. Dabar „Saulutė“ yra savarankiška organizacija.

Neturime tokio tikslo – chronologine tvarka pateikti veiklos ataskaitą.  Apie įgyvendintus projektus informacija pateikiama atskirai. Mes esame laimingi – suradome savo vietą, galime realizuoti sumanymus, daug dirbame ir nelaukiame, kad kas nors už darbą padėkos. Svarbiausia, kad mūsų reikia: Onutei iš Raseinių rajono, Andriui iš Kelmės, Martynui iš Alytaus, Viktorijai iš Mažeikių ir dar 300 vaikų, kurie kas mėnesį iš fondo gauna paramą. Rėmėjų fondo žmonės ieško visame pasaulyje. Tikra tiesa, ne per garsiai pasakyta. Vieni jų siunčia pinigėlius, kiti – sėklas, vaistus, drabužius, žaislus, knygas. Daugiausia prie rėmėjų paieškos prisideda organizacija “Saulutė” iš JAV, kurios rūpesčiu yra remiami vaikai, šeimos, organizacijos.

Lietuvos vaikų fondas įsteigė du apdovanojimus už darbą ir nuopelnus vaikų labui:  Valterio Rasko premiją ir prizą „Už kilnų poelgį vaikystei“.

Valterio Rasko premija – tai Diplomas, V.Jasiūnaitės-Juršienės skulptūrėlė „Gerumas“ ir vieno tūkstančio litų piniginė premija.

  • Pirmąja Valterio Rasko premijos laureate 2002 m. tapo rašytoja Vanda Juknaitė.
  • 2003 m. – žurnalistė Edita Mildažytė, LTV laidos „Bėdų turgus“ autorė ir sumanytoja.
  • 2004 m. – Vaiko teisių apsaugos „advokatė“ – Birutė Valmienė (dabar Dagienė), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus vedėja.
  • 2005 m. Regina ir Jurgis Ratnikai, šeimynos (šeimyninių vaikų globos namų) tėvai auklėtojai (Girnikų kaimas, Kelmės rajonas).

   Prizas „Už kilnų poelgį vaikystei“ – tai Diplomas ir V.Jasiūnaitės-Juršienės skulptūrėlė „Gerumas“:

  • 2002 m. įteiktas p. Indrei Tijūnėlienei, „Saulutės“ iš Čikagos (JAV) Vaikų našlaičių globos komiteto pirmininkei, eilę metų daug padedančiai Lietuvos vaikams. Ji nuolat lankosi įvairiuose vaikų globos namuose, lanko „Saulutės“ remiamas šeimas ir organizacijas.
  • 2003 m. įteiktas p.Octavius Regout, įvertinant ilgametį Lietuvos vaikų fondo bendradarbiavimą su Nyderlandų bendradarbiaujančiais fondais Centrinei ir Rytų Europai. Ponas O. Regout yra šio fondo koordinatorius, skyrė lėšas ir asmeniškai rūpinosi, statant Kirtimuose gyvenančioms romų šeimoms mokyklėlę – bendruomenės centrą.

Lietuvos vaikų fondas, vienas iš viešosios įstaigos „Romų visuomenės centras“ steigėjų, rūpinasi, kad romų vaikai iš Kirtimų taboro ruoštųsi mokyklai, jų tėvai mokytųsi amato, lietuvių ir anglų kalbų, kompiuterinio raštingumo. 2004-2008 m. LVF kartu su 7 partneriais vykdo Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektą „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“. Nuo 2010 m. birželio 1 d. organizacija World Childhood Foundation remia projekto “Kartu” vykdomas veiklas Romų visuomenės centre.

Lietuvos vaikų fondas yra vienas iš Nevyriausybinių organizacijų konfederacijos vaikams steigėjų. Lietuvos vaikų fondo direktorė Romualda Navikaitė yra konfederacijos valdybos narė.

Visų dienų ir darbų vienas tikslas – vaikai. Rūpindamiesi jais užpildome dienas, sušildome širdis abipusiu reikalingumu. Kiek ir kokiais adresais išdalinta labdara? Mūsų adresai – visa Lietuva, bendra labdaros suma per 22 mln. litų. Lietuvos vaikų fondo Valterio Rasko stovykla Palangoje atnaujinta ir kasmet laukia vaikų.

Kiek įvyko įsimintinų susitikimų įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose organizuotuose renginiuose. Mes turime daug draugų ir bendraminčių, su kuriais siekiame vieno tikslo – gerovės vaikams.