„Vaikystėje labai norėjau būti mokytoja, tačiau mama mane atkalbėjo, siūlė rinktis ne tiek daug atsidavimo reikalaujančią profesiją“, – sako Lietuvos vaikų fondo ekspertė, inovatyvaus verslumo programos „Aflatoun“ vykdytoja mūsų šalyje Loreta Trakinskienė.

Šių metų balandį Lietuvos vaikų fondas pirmą kartą po 30 veiklos metų rengia paramos akciją „Būk mano draugu“ ir jos metu kviečia atkreipti dėmesį ne tik į finansinį nepriteklių kenčiančius, tačiau ir paprastos, žmogiškos šilumos stokojančius vaikus. Apie fondo veiklą, sukrečiančią patirtį ir aktyvaus vaikų mokymo programos „Aflatoun“ svarbą kalbamės su L. Trakinskiene.

– Kaip atsitiko, kad tapote trenere, fasilitatore – pedagoge, siekiančia mažinti ugdytinių mokymosi, saviauklos sunkumus, padėti jiems įveikti vidinius ir išorinius trukdžius?

– Aš vis dėlto paklausiau savo mamos ir pasirinkau ne tiek daug atsidavimo reikalaujančią profesiją, baigiau Kauno technologijos universitetą. Mes, suaugusieji, dažnai nesusimąstome, kad patys vaikai geriausiai jaučia, kur juos traukia, kas jiems yra įdomu. Kad ir kokia veikla užsiėmiau, vis ieškojau būdų, kaip įgyvendinti nerealizuotą vaikystės potraukį mokyti. Todėl nuėjau savanoriauti, laikui bėgant tapau vienos iš nevyriausybinių organizacijų vystytoja. Pati sužinojau daugiau apie vaiko teises ir jų įgyvendinimo galimybes, kūriau įvairius projektus, kurie ragino žinoti ir kovoti už vaiko teises.

Vėliau, baigus Vilniaus universitetą, mano gyvenimas pasisuko kita linkme – nutariau, kad reikia perduoti sukauptas žinias. 2012 metais Lietuvos vaikų fondo vadovė Romualda Navikaitė atrado ir labai susidomėjo programa „Aflatoun“, pakvietė ir mane prisijungti. Šią programą vykdome jau aštuonerius metus.

– Kuo ypatinga programa „Aflatoun“?

– Programa „Aflatoun“ remiasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija: viskas sukasi apie vaiką – jis yra dėmesio centre. Paprastas pavyzdys: jūs žinote, kad vaikai iki dešimties metų yra užprogramuoti judėti, todėl mokykloje išsėdėti keturiasdešimt penkių minučių pamoką yra labai sunku. Ši programa nėra tik teorijos mokymasis sėdint prie stalo: tai istorijos, dainos, žaidimai, vaidmenų teatras.

Šiais būdais vaikas išmoksta daugiau nei tik skaitydamas ir mokydamasis atmintinai. Mūsų pamoka visada prasideda nuo „triukšmo“, tačiau programa „Aflatoun“ sako, kad šio šurmulio slopinti nereikia. Tai saviraiškos, idėjų ir diskusijos kalba. Programa remiasi penkiais neatskiriamais elementais, penkiais „banginiais“.

Pirmasis – savęs pažinimas. Vaikas turi išmokti suprasti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, kas esantis, įvertinti savo aplinką. Vaiko teisės ir pareigos moko, kad visi vaikai pasaulyje turi lygias teises. Tuomet – santaupos ir išlaidos. Tai moko prieš išleidžiant sutaupyti. Taupyti reikia ne tik pinigus, resursus, bet ir gerus prisiminimus, santykius. Planavimas prasideda nuo svajonės ir veiksmų. Gyvendami ir mokydamiesi vaikai supranta, kad reikia atskirti poreikius ir norus, nes norai gali būti beribiai.

Paskutinis „banginis“ – inovatyvus verslumas. Tai vaiko dalyvavimo teisės įgyvendinimas. Vaikai patys kuria inovatyvius verslumo projektus, jie keičia vaiko aplinką, daro ją draugiškesnę, sveikesnę, švaresnę, linksmesnę. Idėjų gali būti įvairių, pavyzdžiui, galima tiesiog pasodinti gėlių ir sukurti grožį arba surengti akciją prieš patyčias mokykloje. Ir visa tai daro ne mokytojas, o patys vaikai.

– Koks pirmasis programos pritaikymo pavyzdys šauna į galvą?

– Man didelį įspūdį paliko Alytaus vaikų darželio auklėtoja ir jos grupė. Pasitelkiant šią programą vaikučiai buvo supažindinami su pinigais, patys kūrė banką ir banknotus. Matyti, kokie patenkinti, susikaupę vaikai, kaip jiems įdomu, yra kažkas fantastiško. Programa „Aflatoun“ skatina tobulinti kiekvieną siūlomą pamoką – paklausti vaiko, ar patiko pamoka, ką jis darytų kitaip? Taip iš šimto dvidešimt penkių šalių suplaukia patobulinimai, siūlymai ir mintys. Šios programos vystytojai yra vaikai.

– Su kokiais vaikais dirbote?

– Pradžioje dirbau su romų vaikais, dėsčiau jų teises. Tai buvo neeilinė patirtis. Tai vaikai, kuriems reikia ypatingo dėmesio, supratimo. Jie dažniausiai nebūna baigę nė pradinės mokyklos, o jau pradeda suaugusiųjų gyvenimą. Pamenu atvejį, kai penkiolikos metų mergaitė ištekėjo už šešiolikmečio, kuris vedė jau antrą kartą. Visiems buvo šokas, kaip ta graži šokėjėlė išvažiuos, kaip užsiriš skarelę, kaip pasikeis jos gyvenimas.

Yra atvejų, kai vaiką pagimdo vaikas – nepilnametė mama. Tai yra didžiausias vaiko teisių pažeidimas. Vaikas turi privilegiją iki aštuoniolikos būti vaiku ir staiga, dvylikos ar penkiolikos, to atsisako. Kai gimsta vaikutis, jauna mama nesupranta, kas atsitiko. Yra tekę lankyti tokią gimdyvę – langas atidarytas, kompanija rūko, vaikelis guli šalia, o ji nesuvokia, kad atsirado nauja gyvybė, kad ja reikia rūpintis. Ir nėra ko jos kaltinti, nes kalti esame mes, suaugusieji.

– Bet jūsų patirtyje būta ir gerų, sėkmės istorijų, kai buvo galima pasidžiaugti pasiektais rezultatais?

– Aš tikiu, kad programos „Aflatoun“ vaikai vėliau tinkamai planuos ir valdys savo gyvenimus. Kai gauni laišką, o jame – aš užaugau, sustiprėjau, sukūriau šeimą, turiu vaikučių, esu laimingas, koks dar geresnis įvertinimas gali būti.

– Balandžio 13 dieną vyks Lietuvos vaikų fondo paramos koncertas. Nemažas būrys žmonių susės prie TV ekranų ir svarstys – paaukoti ar ne? Kaip paskatintumėte aukoti?

– Aš dažnai žiūriu koncertus, matau, kaip graudinasi žmonės. Man liūdna, tačiau ne verkti reikia, o tapti profesionalesniems. Svarbu mokytis suprasti, mylėti vaiką, užtikrinti jo poreikius. Programa „Aflatoun“ moko, kad viskas priklauso nuo žmogaus, kuris moko, rūpinasi, myli ir tiki tuo, ką daro. Tik tuo atveju vaikas irgi patikės ir keisis. Tikiu, kad ir žiūrovai patikės, kad be jų draugystės ir paramos nesukursime geresnės vaikų ateities, draugiškesnės bendruomenės. Tapkite vaiko draugu.

Visi, norintys ir galintys prisidėti prie Lietuvos vaikų fondo veiklos, tai gali padaryti ir iki paramos akcijos „Būk mano draugu“ tiesioginės transliacijos, kuri vyks balandžio 13 d. 18 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Aukoti galima trumpuoju numeriu 1407 (3 Eur), pervesti lėšas į AB SEB banko sąskaitą LT28 7044 0600 0554 0234 arba apsilankius svetainėje https://www.lietuvosvaikufondas.eu.

Paramos akcijos „Būk mano draugu“ informaciniai partneriai dienraštis „Lietuvos rytas“ ir portalas lrytas.lt.